Žymos archyvas: Zakareya

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 7

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 7

Septintoje dalyje, tikimės, kad nesupyks informacijos archeologai, patalpinsime santrauką ir summary.

SANTRAUKA

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama elektroninės valdžios samprata ir jos įgyvendinimas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog elektroninė valdžia – tai valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes. Apžvelgus elektroninės valdžios teisinį reglamentavimą Lietuvoje, nustatyta, jog Lietuvos teisinė bazė plačiam informacinių technologijų taikymo naudojimui ir elektroninės valdžios paslaugų plėtrai yra pakankama, tačiau trūksta veiksmingo teisinių normų diegimo į kasdienį gyvenimą, finansavimo ir valdžios suvokimo apie tai, kokią svarbą elektroninės valdžios paslaugų plėtrai turi visuomenės ugdymas. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė silpnąsias elektroninės valdžios Klaipėdos miesto savivaldybėje įgyvendinimo puses, susietas su politikų abejingumu, taip pat valdininkų pasyvumu bei teisinio reglamentavimo trūkumu.
SUMMARY

Undergraduate thesis examines the concept of e-government and its implementation in Klaipeda city municipality. The scientific literature revealed that e-government – is the state and municipal authorities development in public relations, which aims to improve the executive decision-making transparency in Lithuania, quality and efficiency to the public, businesses and institutions of public services and information to use certain information technologies. A review of the legal regulation of e-government in Lithuania showed that the Lithuanian legal basis for a wide application of information technology use and development of e-government services are adequate, but it lacks the effective implementation of legal norms in everyday life, finance and public awareness about the importance of e-government services to the development of public education. Empirical research has revealed weaknesses in e-government implementation in Klaipeda city municipality; they are connected with the indifference of politicians and passivity of bureaucrats, as well as, the lack of legal regulation.

6 dalis.

8 dalis.

Darbo santrauka ir summary įkelta vėliau: 2015-04-04

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 6

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 6

Šeštoje mokslinio darbo dalyje apie elektroninės valdžios įgyvendinimo principus savivaldybėje, tesime pažintį su naujomis technologijomis ir jų galimybėmis.

Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas. (Limba, 2007)
Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų:
1) modernizuoti valstybės valdymą;
2) sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų;
3) pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę. (Designing E-Government, 2002)
Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų.
Kaip ir bet kuriai kitai viešosios politikos sričiai, sėkmingai elektroninės valdžios plėtrai reikalingos tam tikros sąlygos (veiksniai). Remiantis akademine literatūra (Torres ir kt., 2005; Zakareya, Zahir, 2005; Scholl, 2005), ryškėja, jog atitinkamos technologinės, teisinės, institucinės, resursinės ir socialinės sąlygos prisideda prie greitesnės ir kokybiškesnės elektroninės valdžios plėtros:
1. Technologinis šalies išsivystymas turi būti pakankamai aukštas IRT srityje. Būtina užtikrinti galimybes piliečiams ir verslui naudotis šiomis technologijomis. Be to, turi būti sukurtas atitinkamas IRT tinklas valstybės institucijose. Jį kuriant turi būti išspręsti ir technologijų sąveikumo ir saugos klausimai, t. y. informacinės sistemos ir tinklai tarpusavyje turi būti sujungti taip, jog informacijos perdavimas nebūtų trikdomas duomenų kodavimo ir saugos apribojimų.

5 dalis.

7 dalis.

Šešta dalis įkelta ir paskelbta viešai: 2015-03-31