Kategorijos archyvas: Naujausia

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 4

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 4

Penktoje mokslinio darbo dalyje pradėsime įgyvendinti darbo planą – turinį, kuris patiko ir tiko darbo vadovui.

I. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATA IR ĮGYVENDINIMAS

1.1. Elektroninės valdžios samprata

Viešųjų elektroninių paslaugų teikimas pastaruoju metu yra viena iš svarbiausių, o neretai ir pati svarbiausia daugelio pasaulio valstybių strategijos dalis. Daugelio šalių vyriausybės įžvelgia didelę naudą pereinant nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais (paprastai grįstu tiesioginiu bendravimu bei popierinių formų pildymu) prie viešųjų paslaugų teikimo elektroninėmis formomis. Informacijos technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbo modernizavimui yra labai plačios. Vis didėjantis informacijos technologijų naudojimas, ypač galimybė naudotis internetu, iš esmės keičia valdžios veiklos galimybes.
Daugelio knygų ir straipsnių elektroninės valdžios tematika autorius R. Heeksas (2008) pateikia tokį elektroninės valdžios apibrėžimą: elektroninė valdžia – tai informacinių ir ryšių technologijų naudojimas norint pagerinti viešojo sektoriaus veiklą. Daugumoje pirmųjų publikacijų, kuriomis buvo siekiama apibrėžti elektroninės valdžios sąvokos esmę, kaip esminis požymis buvo akcentuojamas interneto taikymas.
Tačiau šiuolaikinė elektroninės valdžios sąvokos samprata siejama ne tik su informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) taikymu, teikiant viešąsias paslaugas ir reorganizuojant viešojo sektoriaus įstaigų veiklą, bet ir su inovacijų kūrimu politikos ir administravimo srityse. Elektroninė valdžia vis labiau pripažįstama naująja valdymo paradigma, kur elektroninė valdžia traktuojama kaip socialinė techninė sistema ir vertinama technologiniu, ekonominiu, organizaciniu, teisinio reglamentavimo, socialiniu, politiniu, etiniu ir kt. aspektais. (Navarra, Cornford, 2007)
Iš įvairių elektroninės valdžios apibūdinimų galima išskirti dviejų lygių – siaurąją ir plačiąją – elektroninės valdžios sampratas. Siaurąja prasme elektroninė valdžia siejama su valdžios institucijų informacijos ir paslaugų teikimu elektroniniais kanalais. Plačiąja prasme ji apima įvairius informacinių ir telekomunikacijų technologijų diegimo viešajame sektoriuje aspektus, kadangi paslaugų teikimas neatsiejamas nuo platesnio konteksto: teikimo kanalų ir būdų, bendravimo tarp piliečių ir valdžios institucijų priemonių, valstybės ir savivaldybių tarnautojų kompetencijos informacinių technologijų srityje, galiausiai – gyventojų galimybių pasinaudoti informacinių technologijų priemonėmis. Šios skirtingos sampratos atsiskleidžia ir atskirų valstybių elektroninės valdžios plėtros planavimo dokumentuose. (Žilionienė, 2004)

3 dalis.

5 dalis.

Ketvirta darbo dalis įkelta: 2015-03-31