Žymos archyvas: elektroninė valdžia savivaldybėje

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 7

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 7

Septintoje dalyje, tikimės, kad nesupyks informacijos archeologai, patalpinsime santrauką ir summary.

SANTRAUKA

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama elektroninės valdžios samprata ir jos įgyvendinimas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog elektroninė valdžia – tai valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes. Apžvelgus elektroninės valdžios teisinį reglamentavimą Lietuvoje, nustatyta, jog Lietuvos teisinė bazė plačiam informacinių technologijų taikymo naudojimui ir elektroninės valdžios paslaugų plėtrai yra pakankama, tačiau trūksta veiksmingo teisinių normų diegimo į kasdienį gyvenimą, finansavimo ir valdžios suvokimo apie tai, kokią svarbą elektroninės valdžios paslaugų plėtrai turi visuomenės ugdymas. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė silpnąsias elektroninės valdžios Klaipėdos miesto savivaldybėje įgyvendinimo puses, susietas su politikų abejingumu, taip pat valdininkų pasyvumu bei teisinio reglamentavimo trūkumu.
SUMMARY

Undergraduate thesis examines the concept of e-government and its implementation in Klaipeda city municipality. The scientific literature revealed that e-government – is the state and municipal authorities development in public relations, which aims to improve the executive decision-making transparency in Lithuania, quality and efficiency to the public, businesses and institutions of public services and information to use certain information technologies. A review of the legal regulation of e-government in Lithuania showed that the Lithuanian legal basis for a wide application of information technology use and development of e-government services are adequate, but it lacks the effective implementation of legal norms in everyday life, finance and public awareness about the importance of e-government services to the development of public education. Empirical research has revealed weaknesses in e-government implementation in Klaipeda city municipality; they are connected with the indifference of politicians and passivity of bureaucrats, as well as, the lack of legal regulation.

6 dalis.

8 dalis.

Darbo santrauka ir summary įkelta vėliau: 2015-04-04

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 6

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 6

Šeštoje mokslinio darbo dalyje apie elektroninės valdžios įgyvendinimo principus savivaldybėje, tesime pažintį su naujomis technologijomis ir jų galimybėmis.

Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas. (Limba, 2007)
Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų:
1) modernizuoti valstybės valdymą;
2) sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų;
3) pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę. (Designing E-Government, 2002)
Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų.
Kaip ir bet kuriai kitai viešosios politikos sričiai, sėkmingai elektroninės valdžios plėtrai reikalingos tam tikros sąlygos (veiksniai). Remiantis akademine literatūra (Torres ir kt., 2005; Zakareya, Zahir, 2005; Scholl, 2005), ryškėja, jog atitinkamos technologinės, teisinės, institucinės, resursinės ir socialinės sąlygos prisideda prie greitesnės ir kokybiškesnės elektroninės valdžios plėtros:
1. Technologinis šalies išsivystymas turi būti pakankamai aukštas IRT srityje. Būtina užtikrinti galimybes piliečiams ir verslui naudotis šiomis technologijomis. Be to, turi būti sukurtas atitinkamas IRT tinklas valstybės institucijose. Jį kuriant turi būti išspręsti ir technologijų sąveikumo ir saugos klausimai, t. y. informacinės sistemos ir tinklai tarpusavyje turi būti sujungti taip, jog informacijos perdavimas nebūtų trikdomas duomenų kodavimo ir saugos apribojimų.

5 dalis.

7 dalis.

Šešta dalis įkelta ir paskelbta viešai: 2015-03-31

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 5

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 5

Penktoje dalyje tęsiame ką pradėjome ketvirtojoje ir diskutuojame bei pateikiame informaciją apie elektroninę valdžią savivaldybėje.

Kaip pavyzdį galima paminėti, jog Europos Komisijos komunikate „Elektroninės valdžios vaidmuo Europos ateičiai“ elektroninė valdžia apibrėžta, kaip visuma viešajame administravime diegiamų informacinių ir telekomunikacinių technologijų, organizacinių pokyčių bei naujų įgūdžių, kurie panaudojami tobulinant viešąsias paslaugas, demokratinius procesus ir viešąsias politikas. (Commision of the European…, 2003)
Elektroninė valdžia – viešojo administravimo veikloje diegiamų IRT, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms ir administracinėms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti visuma. Tačiau šiame apibrėžime svarbiausias akcentas yra viešojo administravimo modernizavimas. Visų pirma elektroninės valdžios plėtra turi būti orientuota ne į technologinius sprendimus, bet į tinkamą jų panaudojimą, siekiant įgyvendinti viešojo sektoriaus reformos tikslus. Antra, elektroninės valdžios plėtros procesas turi būti taip organizuotas ir valdomas, kad būtų užtikrintas strateginis viešojo administravimo plėtros tikslų ir IRT suderinamumas. Kaip matome, elektroninės valdžios plėtra Lietuvoje yra tęstinis procesas. Nuo elektroninės valdžios koncepcijos rengimo pradžios, t. y. 2001 metų, numatyta pasiekti bei įgyvendinti daugelį projektų. (Elektroninė valdžia, 2011)
Taigi elektroninė valdžia – tai valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes. (Paliulis, Pabedinskaitė, Šablinskas, 2007)
Kitaip sakant ten, kur tiesiogiai nėra būtina susitikti su valdininku, žmogus turi galimybę sutvarkyti savo reikalus nuotoliniu būdu.

4 dalis.

6 dalis.

Penkta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 4

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 4

Penktoje mokslinio darbo dalyje pradėsime įgyvendinti darbo planą – turinį, kuris patiko ir tiko darbo vadovui.

I. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATA IR ĮGYVENDINIMAS

1.1. Elektroninės valdžios samprata

Viešųjų elektroninių paslaugų teikimas pastaruoju metu yra viena iš svarbiausių, o neretai ir pati svarbiausia daugelio pasaulio valstybių strategijos dalis. Daugelio šalių vyriausybės įžvelgia didelę naudą pereinant nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais (paprastai grįstu tiesioginiu bendravimu bei popierinių formų pildymu) prie viešųjų paslaugų teikimo elektroninėmis formomis. Informacijos technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbo modernizavimui yra labai plačios. Vis didėjantis informacijos technologijų naudojimas, ypač galimybė naudotis internetu, iš esmės keičia valdžios veiklos galimybes.
Daugelio knygų ir straipsnių elektroninės valdžios tematika autorius R. Heeksas (2008) pateikia tokį elektroninės valdžios apibrėžimą: elektroninė valdžia – tai informacinių ir ryšių technologijų naudojimas norint pagerinti viešojo sektoriaus veiklą. Daugumoje pirmųjų publikacijų, kuriomis buvo siekiama apibrėžti elektroninės valdžios sąvokos esmę, kaip esminis požymis buvo akcentuojamas interneto taikymas.
Tačiau šiuolaikinė elektroninės valdžios sąvokos samprata siejama ne tik su informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) taikymu, teikiant viešąsias paslaugas ir reorganizuojant viešojo sektoriaus įstaigų veiklą, bet ir su inovacijų kūrimu politikos ir administravimo srityse. Elektroninė valdžia vis labiau pripažįstama naująja valdymo paradigma, kur elektroninė valdžia traktuojama kaip socialinė techninė sistema ir vertinama technologiniu, ekonominiu, organizaciniu, teisinio reglamentavimo, socialiniu, politiniu, etiniu ir kt. aspektais. (Navarra, Cornford, 2007)
Iš įvairių elektroninės valdžios apibūdinimų galima išskirti dviejų lygių – siaurąją ir plačiąją – elektroninės valdžios sampratas. Siaurąja prasme elektroninė valdžia siejama su valdžios institucijų informacijos ir paslaugų teikimu elektroniniais kanalais. Plačiąja prasme ji apima įvairius informacinių ir telekomunikacijų technologijų diegimo viešajame sektoriuje aspektus, kadangi paslaugų teikimas neatsiejamas nuo platesnio konteksto: teikimo kanalų ir būdų, bendravimo tarp piliečių ir valdžios institucijų priemonių, valstybės ir savivaldybių tarnautojų kompetencijos informacinių technologijų srityje, galiausiai – gyventojų galimybių pasinaudoti informacinių technologijų priemonėmis. Šios skirtingos sampratos atsiskleidžia ir atskirų valstybių elektroninės valdžios plėtros planavimo dokumentuose. (Žilionienė, 2004)

3 dalis.

5 dalis.

Ketvirta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 3

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 3

Trečioje mokslinio darbo dalyje, kuri bus įvado baigiamoji dalis aptarsime darbo tyrimo metodus, tikslus bei uždavinius, kuriais remiantis ir sieksime aukščiausių rezultatų bei įvertinimo. Darbas yra padalintas dalimis ne veltui, į vieną failą tokie darbai netalpinami, todėl tikimės, kad sekdami darbo dalių nuorodomis bei nukreipimais, susirinksite visą Jums reikalingą informaciją ir ją panaudosite savo minčių bei idėjų kūrimui ar paskatinimui. Plagijavimas, kaip jau žinote yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas, todėl bandydami įsisavinti šio darbo informaciją pagalvokite ir apie tai, kad ši medžiaga jau patalpinta internetinėje erdvėje ir jau yra fiksuojama kaip kartą rašytas. Bet pasitelkdami savo išmonę, galite tekste pakeisti laikus, linksnius ar sukeisti juos ir vietomis, tada jokia sistema neaptiks ir nelaikys Jūsų darbo plagiatu.

Tyrimo objektas – elektroninės valdžios įgyvendinimo ypatumai Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Tyrimo tikslas – atskleisti elektroninės valdžios įgyvendinimo teorinius ir praktinius ypatumus Klaipėdos miesto savivaldybės pavyzdžiu.
Iškeltam tikslui pasiekti formuluojami šie tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti elektroninės valdžios sampratą, veiklos principus ir jos veiklos efektyvumą;
2. Pristatyti elektroninės valdžios teisinio reglamentavimo ypatumus Europos Sąjungoje ir Lietuvoje;
3. Atlikti elektroninės valdžios įgyvendinimo Klaipėdos miesto savivaldybėje SSGG analizę bei elektroninės valdžios veiklos vertinimą, naudojant kokybinius tyrimo metodus ir dokumentų analizę;
4. Pateikti konkrečius pasiūlymus, kurie padėtų efektyviau teikti ir naudotis el. valdžios paslaugomis Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kuri yra susijusi su elektronine valdžia ir jos veiklos ypatumais, Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojų ir gyventojų anketinė apklausa, apklausos duomenų statistinė analizė ir interpretacija.

2 dalis.

4 dalis.

Darbo dalis paskelbta: 2015-03-31

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE pradžia

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE pradžia

Pirminiame variante pateiksime mokslinio darbo turinį ir dalį įvado susipažinimui.

TURINYS

ĮVADAS 3
1. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATA IR ĮGYVENDINIMAS 5
1.1. Elektroninės valdžios samprata 5
1.2. Elektroninės valdžios įgyvendinimo ypatumai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje 7
1.2.1. Elektroninės valdžios teikiamų paslaugų įgyvendinimas Lietuvoje
1.3. Elektroninės valdžios efektyvumo teoriniai aspektai
2. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI KLAIPĖDOS
MIESTO SAVIVALDYBĖJE
2.1. Elektroninės valdžios įgyvendinimas Klaipėdos miesto savivaldybėje. SSGG analizė
2.2. Tyrimo dalyviai, jų atranka
2.3. Tiriamojo darbo metodologija ir metodai
2.4. Rezultatai ir jų aptarimas
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
LITERATŪRA
PRIEDAI
1 priedas. Anketa
2 priedas. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
ĮVADAS

Temos aktualumas. „Perėjimas nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais prie viešųjų paslaugų teikimo elektroninėmis formomis yra ne tik pageidaujamas piliečių, bet ir suteikia pranašumų pačioms vyriausybėms. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad daugelis paslaugų, pradėjus jas teikti elektronine forma, sąlygojo labai gerus rezultatus ir ne tik pagerino paslaugos kokybę, bet ir leido sumažinti paslaugų teikimo kaštus. Bendrąja prasme elektroninė valdžia apima informacijos naudojimą ir komunikacines technologijas vykdyti viešojo administravimo veiklai. Paslaugų aspektu, elektroninė valdžia garantuoja visas paslaugas visą parą ir septynias dienas per savaitę, didesnį prieinamumą, galimybę gauti viešąją paslaugą, nesilankant viešojo administravimo institucijose.“ (Koveckytė, 2010)
Tačiau Lietuvoje pastaraisiais metais nėra viešai paskelbta elektroninės valdžios diegimo ataskaitų, kuriose būtų visapusiškai įvertinta šio viešojo administravimo segmento būklė. Daugiausia informacijos randama įvairiose tarptautinėse ataskaitose. Vertinant Lietuvos investicijas į el. valdžios projektus galima teigti, jog daugiausia orientuojamasi į nacionalinio lygmens paslaugų teikimą, o ne lokalinį ar regioninį. Taigi baigiamojo darbo problemą galima formuluoti šiais klausimais: kas įtakoja elektroninės valdžios įgyvendinimo efektyvumą ir kokiais būdais būtų galima optimizuoti elektroninės valdžios įgyvendinimą Klaipėdos miesto savivaldybėje?
Tik tikslingai diegiant elektroninę valdžią galima didinti Klaipėdos savivaldybės sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudojant tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes.

2 dalis.

3 dalis.

Darbo pradžia patalpinta: 2015-03-31

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 2

ELEKTRONINĖS VALDŽIOS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE 2

Antroje mokslinio darbo dalyje pratęsime įvadą apie elektroninės valdžios įgyvendinimą savivaldybėje.

Temos ištirtumas ir problema. Elektronines paslaugas, jų sampratą, vaidmenį, prieinamumą, plėtrą ir pan. savo darbuose analizavo daugelis pasaulio ir Lietuvos mokslininkų. Apie elektroninių paslaugų deklaravimą Europos Sąjungos strategijose išsamiai rašė M. Castells (1996, 1997, 1998), R. L. Katz (1988), D. Lyon (1986, 1991), E. Malinauskienė, A. Augustinaitis, R. Ennals, R. Petrauskas (2007), ir kt. Elektroninių paslaugų plėtrą Lietuvoje nagrinėjo: S. Jastiuginas (2007), R. Malaiša (2008), V. Krasauskas (2008), E. Ramanauskaitė (2007), elektroninių paslaugų projektų įgyvendinimu taip pat domėjosi M. Pliauga, E. Chlivickas (teigęs, kad informacinės ir žinių visuomenės plėtra yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Siekiama, kad artimiausioje ateityje ES taptų geriausiai išvystytu žiniomis grįstos ekonomikos pasaulio regionu), N. K. Paliulis, N. Jurkėnaitė, analizavę elektronines paslaugas kaip sveikumą, teikiant viešąsias paslaugas, elektroninių paslaugų plėtrą, problemas, tendencijas ir pan. Šios srities mokslinius tyrimus atliko R. Petrauskas, E. Malinauskienė (pastebėję, kad elektroninei valdžiai tampant viena iš pagrindinių priemonių valstybės strateginiams tikslams, nukreiptiems į geresnį valdymą, įgyvendinti, auga ir mokslinių darbų šioje srityje svarba). Elektroninės valdžios problematikos ir tendencijų temomis rašė, ir kiti tyrėjai. Elektroninių paslaugų situaciją visuomenėje savo darbuose analizavo E. Vitkauskaitė, R. Gatautis, A. Mažeika ir kt. autoriai. Apskritai galima teigti, kad Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai domisi valdžios ir piliečių elektroninės sąveikos būkle ir perspektyvomis. Deja, savivaldybių lygmeniu elektroninės valdžios įgyvendinimui skiriama mažai dėmesio, o ir Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra atlikta tyrimų nagrinėjama tema. Vadinasi, galima teigti, jog nėra užtikrinamas pakankamas elektroninės valdžios paslaugų tiekimo efektyvumas ir prieinamumas. Todėl, darbo autorės manymu, darbe atliktas šia tema tyrimas ir pateiktos išvados padės atskleisti elektroninės valdžios įgyvendinimo teorinius ir praktinius ypatumus Klaipėdos miesto savivaldybės pavyzdžiu.

1 dalis (pradžia).

3 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2015-03-31